Tai aromatas, kuriame rusena laukinė siela – tarsi liepsna, šokanti tamsoje, apgaubta paslapties ir į žvaigždėtą dangų kylančių dūmų.

Falò – itališkai „laužas“.

Pirmieji akordai – tirštas smilkalų dūmas, šafrano auksinis švytėjimas ir sodrios dūminės natos – apgaubia tarsi viliojanti ir hipnotizuojanti pajūrio laužo šiluma. Medienos natos susilieja su jazmino subtilumu, kedro ir pačiulio žemiškumu bei egzotiška agarmedžio gelme, o vilkdalgis kompoziciją nuspalvina švelniu, aksominiu potėpiu. Galiausiai, paskutiniai akordai virsta ilgai rusenančia žarija – vetiveris, oda, sandalmedis ir ąžuolo samanos kuria šiltą, gundantį dvelksmą, o ambra palieka spindintį pėdsaką ant odos.